Tyrimas Rinka 2 šaltinių
Trys kainų grupės lėmė 44 proc. Lietuvos infliacijos: šildymo energija, benzinas ir dyzelinas
Rugpjūtį SVKI infliacija siekė 5,6 proc. Trys energijos ir degalų grupės pridėjo 2,445 proc. punkto, o atpigę maisto produktai dalį augimo slopino.
Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 5,6 proc. Bendras rodiklis slepia nevienodą vaizdą: maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc., tačiau su energija ir transportu susijusios kainos kilo dviženkliu tempu. Investuotojui.lt atlikta Valstybės duomenų agentūros poveikio duomenų analizė rodo, kad vos trys kainų grupės – šildymui ir vėsinimui naudojama kita energija, benzinas ir dyzelinas – pridėjo 2,445 procentinio punkto, arba 43,7 proc. visos metinės infliacijos.
Beveik pusę infliacijos sukūrė trys kainų grupės
Didžiausią teigiamą įtaką turėjo šildymui ir vėsinimui naudojama kita energija: ji per metus pabrango 39,7 proc. ir prie bendro rodiklio pridėjo 0,915 procentinio punkto. Benzinas pabrango 27,5 proc. ir pridėjo 0,881 punkto, dyzelinas – 37,9 proc. ir 0,649 punkto. Šių trijų grupių bendra įtaka – 2,445 punkto iš 5,6, taigi 43,7 proc.
Pridėjus asmeninių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, keturi su energija bei automobiliu susiję veiksniai paaiškina 2,738 punkto, arba 48,9 proc. bendro kainų augimo. Tarp kitų ryškių veiksnių buvo restoranai ir kavinės (+0,226 punkto), medienos kuras (+0,221), elektra (+0,211) ir cigaretės (+0,191).
| Kainų grupė | Metinis kainos pokytis | Įtaka bendrai infliacijai |
|---|---|---|
| Kita energija šildyti ir vėsinti | +39,7 % | +0,915 p. p. |
| Benzinas | +27,5 % | +0,881 p. p. |
| Dyzelinas | +37,9 % | +0,649 p. p. |
| Transporto priemonių priežiūra ir remontas | +12,7 % | +0,293 p. p. |
| Restoranai ir kavinės | +6,7 % | +0,226 p. p. |
| Medienos kuras | +32,0 % | +0,221 p. p. |
| Elektra | +12,2 % | +0,211 p. p. |
Maisto krepšelis infliaciją mažino
Tuo pat metu maisto ir nealkoholinių gėrimų kategorija per metus atpigo 2,1 proc. Tarp didžiausią neigiamą įtaką turėjusių pozicijų buvo šviežia, atšaldyta ar užšaldyta mėsa (–0,147 punkto), mėsos gaminiai (–0,144), duonos ir pyrago kepiniai (–0,106), šviežios vaisinės daržovės (–0,062), švieži vaisiai (–0,058), sviestas ir kiti pieno riebalai (–0,050) bei augalinis aliejus (–0,035).
Šios septynios maisto grupės bendrą rodiklį sumažino 0,602 procentinio punkto. Tai nereiškia, kad visas maistas atpigo vienodai ar kad kiekvieno namų ūkio krepšelis pigo: SVKI yra visų vartotojų išlaidų vidurkis, o asmeninė infliacija priklauso nuo to, kam žmogus išleidžia pinigus. Vis dėlto duomenys aiškiai rodo, kad rugpjūčio metinės infliacijos maistas nesukėlė – jis dalį energijos ir transporto poveikio kompensavo.
Transportas ir būstas paaiškina apie du trečdalius augimo
Plačiose vartojimo kategorijose būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus pakilo 14,9 proc., o transporto – 13,4 proc. Šių kategorijų svoriai SVKI krepšelyje atitinkamai siekia 113,0 ir 143,8 tūkstantųjų.
Paprasčiausiai pritaikius metinį pokytį kategorijos svoriui, būsto ir energijos indėlis yra apie 1,68 procentinio punkto, transporto – apie 1,93 punkto. Kartu tai sudaro maždaug 3,61 punkto, arba 64,5 proc. bendro rodiklio. Šis plačių kategorijų skaičiavimas yra apytikslis, nes oficialiame SVKI naudojamas grandininio indekso metodas; tikslioms atskirų prekių ir paslaugų įtakoms šiame tyrime naudojamos Valstybės duomenų agentūros paskelbtos poveikio reikšmės.
Lietuvos rodiklis – 2,3 punkto aukštesnis už euro zonos
Eurostato išankstiniu vertinimu, euro zonos metinė SVKI infliacija rugpjūtį siekė 3,3 proc. Lietuvos galutinis 5,6 proc. rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto, arba apie 70 proc., aukštesnis. Euro zonoje taip pat ryškiausiai išsiskyrė energija: jos kainos per metus padidėjo 14,3 proc., kai paslaugos brango 3,0 proc., neenergetinės pramonės prekės – 1,2 proc., o maistas, alkoholis ir tabakas – 1,2 proc.
„Bendras 5,6 proc. skaičius gali klaidinti, jei žmogus mato atpigusią mėsą ar duoną ir svarsto, iš kur atsirado infliacija. Rugpjūtį atsakymas buvo labai koncentruotas: trys energijos ir degalų grupės sukūrė beveik 44 proc. viso kainų augimo. Tai taip pat paaiškina, kodėl skirtingi namų ūkiai infliaciją pajuto nevienodai – daug vairuojančio ar būstą kuru šildančio žmogaus asmeninis krepšelis nuo statistinio vidurkio gali smarkiai skirtis“, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Savo santaupų perkamąją galią pagal pasirinktą infliacijos tempą galima įvertinti infliacijos skaičiuoklėje. Skaičiuoklė yra švietimo priemonė, o šis tyrimas – bendrų kainų pokyčių analizė, ne individuali finansinė rekomendacija.
Metodika
Tyrime naudojami Valstybės duomenų agentūros galutiniai 2026 m. rugpjūčio SVKI duomenys, paskelbti rugsėjo 9 d. Bendras metinis rodiklis – 5,6 proc. Tikslios atskirų ECOICOP 2 red. prekių ir paslaugų grupių įtakos procentiniais punktais paimtos iš agentūros XLSX lentelės „Didžiausia teigiama ir neigiama įtakos bendram vartotojų kainų pokyčiui“. Trijų didžiausių veiksnių dalis apskaičiuota sudėjus jų oficialias įtakas (0,915 + 0,881 + 0,649 = 2,445 punkto) ir padalijus iš 5,6 proc. bendros infliacijos: 43,7 proc. Septynių maisto grupių poveikis apskaičiuotas analogiškai, sudėjus jų neigiamas įtakas: –0,602 punkto.
Plačių kategorijų apytikslė įtaka apskaičiuota metinį kainos pokytį padauginus iš kategorijos svorio ir padalijus iš 1 000. Dėl SVKI grandininio indekso metodikos ši aproksimacija gali skirtis nuo oficialiai apskaičiuotos įtakos, todėl ji naudojama tik kategorijų mastui parodyti. Euro zonos 3,3 proc. rodiklis ir jo komponentai – Eurostato 2026 m. rugsėjo 1 d. paskelbtas išankstinis įvertis; pilni rugpjūčio euro zonos duomenys tyrimo rengimo metu dar nebuvo paskelbti. Visi naudoti skaičiai ir skaičiavimai pateikti CSV faile prie tyrimo; žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).