Tyrimas Rinka 3 šaltinių
Būsto kainos Lietuvoje nuo 2015 m. pakilo 177 proc. – 2,7 karto daugiau nei ES vidurkis, o įperkamumas blogėja ketvirtus metus iš eilės
Būsto kainos LT nuo 2015 m. augo 177 proc. (ES – 67 proc.), tempas dviženklis jau tris ketvirčius iš eilės. Kainų ir pajamų santykis blogėja ketvirtus metus iš eilės.
Per dešimtmetį būstas Lietuvoje pabrango beveik tris kartus: Eurostat būsto kainų indeksas nuo 2015 m. išaugo 177 proc., kai ES vidurkis – 67 proc. Ilgą laiką šį augimą švelnino sparčiai kylantys atlyginimai, tačiau šie investuotojui.lt skaičiavimai pagal Eurostat duomenis rodo, kad kryptis pasikeitė: standartizuotas kainų ir pajamų santykis Lietuvoje blogėja ketvirtus metus iš eilės, o 2026 m. pradžioje kainos dviženkliu tempu augo jau trečią ketvirtį iš eilės – dvigubai sparčiau nei ES.
Kainos: +177 proc. per dešimtmetį ir vėl dviženklis tempas
Eurostat būsto kainų indeksas apima visus būsto sandorius – naujus ir senus, butus ir namus, visoje šalyje. Lietuvos kreivė nuo ES vidurkio pradėjo atitrūkti apie 2020 m. ir nuo tada atotrūkis tik augo.
| Laikotarpis | Lietuva (2015 = 100) | ES vidurkis (2015 = 100) |
|---|---|---|
| 2015 m. I ketv. | 97 | 98 |
| 2020 m. I ketv. | 137 | 124 |
| 2022 m. I ketv. | 183 | 146 |
| 2024 m. I ketv. | 228 | 150 |
| 2025 m. I ketv. | 248 | 159 |
| 2026 m. I ketv. | 277 | 167 |
Naujausias ketvirtis rodo pagreitį: 2026 m. I ketvirtį kainos Lietuvoje buvo 11,9 proc. didesnės nei prieš metus – daugiau nei dvigubai spartesnis augimas nei ES vidurkis (+5,1 proc.). Dviženklis metinis tempas laikosi jau tris ketvirčius iš eilės, o +11,9 proc. – sparčiausias augimas nuo 2023 m. pradžios.
Įperkamumas blogėja ketvirtus metus iš eilės
Vien kainų augimas apie įperkamumą pasako mažai – svarbu, kaip jis santykiauja su pajamomis. Tam Eurostat skaičiuoja standartizuotą būsto kainų ir pajamų santykį: kuo jis aukštesnis, tuo daugiau pajamų reikia tam pačiam būstui. Lietuvoje šis rodiklis blogėja ketvirtus metus iš eilės: 2021 m. +4,4 proc., 2022 m. +5,8 proc., 2023 m. +1,2 proc., 2024 m. +2,3 proc. – iš viso iki 109,9 punkto (2015 m. = 100).
Dar iškalbingesnis – palyginimas su Europa. ES vidurkis po 2022 m. piko (115,2) dvejus metus iš eilės gerėja ir nukrito iki 105,7: kainos ten auga lėčiau nei pajamos. 2023 m. kryptys išsiskyrė, o 2024 m. kreivės susikeitė vietomis – būstas Lietuvoje pajamų atžvilgiu dabar brangsta, o vidutiniškai Europoje pinga.
Sąžiningas kontekstas: pagal ilgesnę istoriją Lietuvos rodiklis vis dar neblogas – lyginant su ilgalaikiu vidurkiu, jis apie 6 proc. geresnis (94,2, kur 100 reiškia ilgalaikį vidurkį; ES – 98,9). Kitaip tariant, įperkamumas blogėja, bet nuo santykinai žemo starto taško – klausimas, kiek ilgai dabartinis kainų tempas leis tuo guostis.
Pajamos vejasi, bet nepasiveja
Iš tų pačių Eurostat duomenų galima išvesti, kiek per dešimtmetį augo gyventojų pajamos: nuo 2015 m. iki 2024 m. – apie 114 proc. Tai įspūdingas tempas, gerokai lenkiantis daugumą ES šalių. Bet būsto kainos per tą patį laikotarpį paaugo apie 135 proc., ir kiekvienais metais, kai kainų augimas lenkia pajamų augimą, tas pats atlyginimas nuperka vis mažiau kvadratinių metrų. Ketveri tokie metai iš eilės ir sudaro dabartinę įperkamumo tendenciją.
Ką tai reiškia gyventojui
Šie skaičiai – ne prognozė ir ne signalas „pirkti dabar, kol nepabrango” ar „laukti, kol atpigs”: rinkos ciklo niekas patikimai nenuspėja, o sprendimas pirkti būstą priklauso nuo asmeninės situacijos, ne nuo indeksų. Tyrimo tikslas – parodyti kryptį: būsto kainos Lietuvoje vėl auga sparčiau ir už pajamas, ir už ES vidurkį, tad laukimas turi savo kainą, kaip ir skubėjimas – savo riziką.
Planuojantiems pirkimą svarbūs dar du kontekstai: būsto paskolų palūkanos, kurios pavasarį vėl ėmė kilti, ir nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojantys pirmojo būsto finansavimo pokyčiai. Abu tyrimai – su skaičiais ir metodika.
„Dešimtmetį atlyginimai augo taip sparčiai, kad beveik neatsiliko nuo būsto kainų, ir Lietuvos įperkamumo rodiklis iki šiol geresnis nei ilgalaikis vidurkis. Bet kryptis pasikeitė: pas mus kainos vėl auga dviženkliu tempu, o Europoje įperkamumas jau gerėja. Šis krypčių išsiskyrimas ir yra svarbiausias tyrimo skaičius”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Metodika
Būsto kainos – Eurostat būsto kainų indeksas (rinkinys prc_hpi_q, visi būsto pirkimai, 2015 m. = 100), ketvirtiniai duomenys nuo 2015 m. I ketv. iki 2026 m. I ketv., Lietuva ir ES-27 vidurkis. Įperkamumas – Eurostat standartizuotas būsto kainų ir pajamų santykis (rinkinys tipsho60): nominalių būsto kainų ir nominalių disponuojamųjų pajamų vienam gyventojui santykis, išreikštas indeksu (2015 m. = 100) ir santykiu su ilgalaikiu vidurkiu (100 = vidurkis); metiniai duomenys iki 2024 m. – tai naujausi paskelbti šio rodiklio metai. Gyventojų pajamų augimas išvestas dalijant metinį kainų indekso vidurkį iš kainų–pajamų santykio (135 ir 114 proc. – 2024 m. metinių vidurkių palyginimas su 2015 m.). Metinis kainų pokytis skaičiuotas lyginant 2026 m. I ketv. su 2025 m. I ketv. Visi skaičiavimų duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo (skiltis „Susiję ištekliai”); žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).