Būsto paskolų palūkanos kyla tris mėnesius iš eilės – pirmą kartą nuo 2023 m. rudens: nauja norma 3,94 proc., o indėliai uždirba vos 1,93 proc.

Dvejus metus būsto paskolų palūkanos Lietuvoje tik pigo: nuo 5,72 proc. 2024 m. pradžioje naujų susitarimų norma nusileido iki 3,64 proc. 2025 m. rudenį. 2026 m. pavasarį kryptis pasikeitė: naujų būsto paskolų vidutinė norma kyla tris mėnesius iš eilės ir gegužę pasiekė 3,94 proc. Šie investuotojui.lt skaičiavimai pagal ECB pinigų statistiką rodo, ką tai reiškia eurais: 100 tūkst. eurų 30 metų paskolos mėnesio įmoka nuo vasario paaugo apie 16 eurų, o skirtumas tarp to, kiek bankai ima už naujas paskolas ir kiek moka už naujus terminuotuosius indėlius, vėl viršija 2 procentinius punktus.

Naujų būsto paskolų ir naujų terminuotųjų indėlių vidutinės metinės palūkanų normos Lietuvoje 2024–2026 m.: paskolų norma nuo 5,72 proc. nukrito iki 3,66 proc., o nuo 2026 m. kovo kyla tris mėnesius iš eilės iki 3,94 proc.; indėlių norma per tą patį laikotarpį nukrito nuo 3,58 iki 1,93 proc. — Paskolų pigimo ciklas baigėsi: nuo kovo norma kyla tris mėnesius iš eilės. Šaltinis: ECB pinigų statistika (MIR), investuotojui.lt skaičiavimai.

Trys augimo mėnesiai iš eilės – pirmi nuo 2023 m. rudens

Naujų būsto paskolų vidutinė metinė norma Lietuvoje 2026 m. vasarį buvo 3,66 proc. – beveik ties 3,64 proc. žemuma, pasiekta 2025 m. rugsėjį. Kovą norma pakilo iki 3,78 proc., balandį – iki 3,86 proc., gegužę – iki 3,94 proc. Paskutinį kartą naujų paskolų norma augo tris ar daugiau mėnesių iš eilės 2023 m., kai kilimo ciklas baigėsi spalį ties 5,89 proc.

Laikotarpis	Būsto paskolos (nauji susitarimai)	Terminuotieji indėliai (nauji susitarimai)	Skirtumas
2024 m. sausis	5,72 %	3,58 %	2,14 p.p.
2024 m. liepa	5,37 %	3,15 %	2,22 p.p.
2025 m. sausis	4,38 %	2,46 %	1,92 p.p.
2025 m. liepa	3,68 %	1,91 %	1,77 p.p.
2026 m. sausis	3,66 %	1,74 %	1,92 p.p.
2026 m. kovas	3,78 %	1,63 %	2,15 p.p.
2026 m. gegužė	3,94 %	1,93 %	2,01 p.p.

Lentelėje – vidutinės metinės naujų susitarimų normos pagal ECB pinigų statistiką; pilna 29 mėnesių serija pateikta CSV faile prie šio tyrimo. Pagrindinė kilimo priežastis – tarpbankinė EURIBOR norma, prie kurios Lietuvoje dažniausiai pririšamos kintamų palūkanų būsto paskolos: 6 mėn. EURIBOR mėnesio vidurkis nuo 2,14 proc. vasarį pakilo iki 2,54 proc. gegužę ir 2,60 proc. birželį.

Ką tai reiškia eurais

100 tūkst. eurų 30 metų būsto paskolos anuiteto mėnesio įmoka pagal to mėnesio vidutinę normą: 582 eurai 2024 m. sausį (5,72 proc.), 458 eurai 2026 m. vasarį (3,66 proc.), 474 eurai 2026 m. gegužę (3,94 proc.). — Nuo vasario iki gegužės skaičiuojamoji mėnesio įmoka paaugo apie 16 eurų. Šaltinis: ECB (MIR), investuotojui.lt skaičiavimai.

Skaičiuojant standartinį anuitetą, 100 tūkst. eurų paskolos 30 metų terminui mėnesio įmoka pagal vasario vidutinę normą (3,66 proc.) būtų apie 458 eurai, pagal gegužės (3,94 proc.) – apie 474 eurai. Skirtumas – apie 16 eurų per mėnesį, arba apie 5,7 tūkst. eurų per visą terminą, jei normos nesikeistų. Palyginimui su ciklo viršūne skirtumas tebėra didelis: 2024 m. sausį ta pati paskola kainavo apie 582 eurus per mėnesį – 108 eurais daugiau nei dabar.

Svarbu suprasti, ką šie skaičiai matuoja: tai naujų susitarimų vidurkiai, tad jie tiesiogiai liečia imančius paskolą dabar. Jau turintiems kintamų palūkanų paskolą įmoka keičiasi per periodinį perskaičiavimą pagal EURIBOR – kylant EURIBOR, pokytis juos pasiekia su kelių mėnesių vėlavimu.

Skirtumas tarp paskolų ir indėlių normų vėl viršija 2 punktus

Kol paskolos brangsta, indėlių palūkanos tebėra arti dugno: naujų terminuotųjų indėlių vidutinė norma gegužę buvo 1,93 proc. – beveik perpus mažesnė nei 3,58 proc. 2024 m. pradžioje. Kaip keitėsi indėlių palūkanos ir kiek gyventojų santaupų guli beveik neuždirbančiose vienadienėse sąskaitose, investuotojui.lt skaičiavo atskirame tyrime.

Sudėjus abi puses matyti, kad skirtumas tarp naujų paskolų ir naujų indėlių normų vėl platėja. 2025 m. rugsėjį jis buvo susitraukęs iki 1,71 procentinio punkto (mažiau buvo tik 2024 m. gruodį – 1,69 punkto), o 2026 m. kovą siekė 2,15 punkto – daugiausiai nuo 2024 m. liepos. Gegužę skirtumas buvo 2,01 punkto: maždaug tiek, kiek 2024 m., kai ir paskolų, ir indėlių normos buvo gerokai aukštesnės.

Lietuvoje paskolos brangesnės nei euro zonoje

Naujų būsto paskolų vidutinės metinės normos Lietuvoje ir euro zonoje 2024–2026 m.: Lietuvoje norma nukrito nuo 5,72 iki 3,94 proc., euro zonoje – nuo 3,87 iki 3,48 proc.; skirtumas 2026 m. vasarį buvo susitraukęs iki 0,29 procentinio punkto, gegužę vėl 0,46 punkto. — Skirtumas nuo euro zonos vidurkio 2026 m. pavasarį vėl ėmė platėti. Šaltinis: ECB pinigų statistika (MIR), investuotojui.lt skaičiavimai.

2024 m. pradžioje skirtumas tarp Lietuvos ir euro zonos naujų būsto paskolų normų siekė 1,85 procentinio punkto ir per dvejus metus nuosekliai traukėsi: 2026 m. vasarį jis buvo tik 0,29 punkto – mažiausias per stebimą laikotarpį. Tačiau pavasarį Lietuvoje normos kilo sparčiau nei euro zonoje: nuo vasario iki gegužės Lietuvoje jos paaugo 0,28 punkto, euro zonoje – 0,11 punkto, tad skirtumas vėl padidėjo iki 0,46 punkto.

Ką tai reiškia gyventojui

Trijų mėnesių ruožas – dar ne įrodymas, kad prasidėjo ilgas brangimo ciklas: normos kyla nuo istoriškai žemo taško, o 3,94 proc. tebėra gerokai mažiau nei 2023–2024 m. Vis dėlto kryptis svarbi planuojantiems skolintis: skaičiuoti verta ne pagal pernykštes, o pagal dabartines normas, ir įvertinti, kad kintamų palūkanų įmoka gali augti toliau. Fiksuotos ir kintamos normos pasirinkimas, paskolos terminas ir įmokos dydis priklauso nuo kiekvieno situacijos – šis tyrimas rodo rinkos mastą, bet nėra asmeninė rekomendacija.

Kita medalio pusė – santaupos: kol skolinimasis brangsta, už naujus terminuotuosius indėlius bankai moka beveik perpus mažiau nei prieš dvejus metus. Kiek palūkanų konkreti suma ir terminas uždirbtų šiandien ir kiek jų lieka pritaikius mokesčius, galima pasiskaičiuoti indėlių palūkanų skaičiuoklėje (metodika aprašyta atskirame puslapyje). Skaičiuoklė – švietimo įrankis, ne individualus finansinis patarimas.

„Dvejus metus pagrindinis klausimas buvo, kada palūkanos nustos kristi. Duomenys jau atsakė: naujų būsto paskolų norma kyla trečią mėnesį iš eilės, o indėlių normos liko prie dugno. Gyventojas šį skirtumą jaučia iš abiejų pusių – skolindamasis moka daugiau, o taupydamas uždirba beveik perpus mažiau nei prieš dvejus metus”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.

Metodika

Palūkanų normos – ECB pinigų statistikos (MIR) serijos: naujų būsto paskolų namų ūkiams kaina Lietuvoje ir euro zonoje (svertinis „cost of borrowing” rodiklis, apimantis naujus susitarimus būstui įsigyti) ir namų ūkių naujų terminuotųjų indėlių metinė norma Lietuvoje (2024 m. sausis – 2026 m. gegužė; ta pati serija naudota ankstesniame indėlių tyrime). EURIBOR – ECB duomenų portalo FM serija: 6 mėn. EURIBOR mėnesio vidurkiai (iki 2026 m. birželio). Mėnesio įmokos skaičiuotos standartine anuiteto formule 100 tūkst. eurų paskolai 30 metų terminui, taikant atitinkamo mėnesio vidutinę naujų susitarimų normą visam terminui; tai iliustracija, ne konkretaus pasiūlymo sąlygos – individualios normos priklauso nuo banko maržos, EURIBOR tipo ir kliento situacijos. Skirtumas tarp paskolų ir indėlių normų skaičiuotas iš to paties mėnesio verčių; 5,7 tūkst. eurų dydis – įmokų skirtumo suma per 360 mėnesių, jei normos nesikeistų. Visi skaičiavimų duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo (skiltis „Susiję ištekliai”); žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).