Indėlių palūkanos per dvejus metus susitraukė beveik perpus: gyventojų santaupos uždirba 0,2 mlrd. eurų per metus, o infliacija atima 1,7 mlrd.

2024 m. pradžioje terminuotas indėlis Lietuvoje vidutiniškai uždirbo 3,58 proc. per metus – gerokai daugiau nei tuometinė infliacija. Šiandien nauji terminuotieji indėliai vidutiniškai uždirba 1,93 proc., o metinė infliacija birželį pasiekė 5,7 proc. Šie investuotojui.lt skaičiavimai pagal ECB ir Lietuvos banko statistiką rodo, ką tai reiškia eurais: dvi pagrindinės gyventojų indėlių kategorijos – vienadieniai ir terminuotieji indėliai – per metus uždirba apie 0,21 mlrd. eurų palūkanų, o infliacija tokiu tempu iš tos pačios 29,9 mlrd. eurų sumos atima apie 1,70 mlrd. eurų perkamosios galios – per 8 kartus daugiau.

Namų ūkių indėlių palūkanų normos Lietuvoje 2024–2026 m.: naujų terminuotųjų indėlių norma nukrito nuo 3,58 proc. (2024 m. sausis) iki 1,93 proc. (2026 m. gegužė), vienadienių indėlių norma visą laikotarpį svyravo apie 0,2–0,35 proc. — Naujų terminuotųjų indėlių norma per 29 mėnesius susitraukė beveik perpus. Šaltinis: ECB pinigų statistika (MIR), investuotojui.lt skaičiavimai.

Nuo 3,58 iki 1,93 proc. per 29 mėnesius

Namų ūkių naujų terminuotųjų indėlių vidutinė metinė palūkanų norma Lietuvoje 2024 m. sausį siekė 3,58 proc. ECB pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, indėlių normos traukėsi beveik kiekvieną mėnesį ir 2026 m. kovą pasiekė 1,63 proc. žemumą. Pavasarį kritimas stabtelėjo: gegužę naujų susitarimų norma buvo 1,93 proc. – kiek aukščiau nei žiemą, bet vis tiek 46 proc. žemiau nei prieš dvejus metus.

Laikotarpis	Terminuotieji (nauji susitarimai)	Vienadieniai indėliai
2024 m. sausis	3,58 %	0,15 %
2024 m. liepa	3,15 %	0,21 %
2025 m. sausis	2,46 %	0,35 %
2025 m. liepa	1,91 %	0,27 %
2026 m. sausis	1,74 %	0,32 %
2026 m. gegužė	1,93 %	0,22 %

Lentelėje – vidutinės metinės palūkanų normos (naujų susitarimų) pagal ECB pinigų statistiką; pilna 29 mėnesių serija pateikta CSV faile prie šio tyrimo. Praktikoje tai reiškia, kad 10 000 eurų terminuotas indėlis 2024 m. pradžioje per metus uždirbdavo apie 358 eurus, o sudarytas dabar – apie 193 eurus.

Beveik trys ketvirtadaliai indėlių palūkanų beveik neuždirba

Palūkanų normos – tik pusė istorijos. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. gegužės pabaigoje namų ūkiai iš viso laikė 30,3 mlrd. eurų indėlių. Iš jų terminuotuosiuose indėliuose buvo 7,9 mlrd. eurų, o vienadienėse sąskaitose – 22,0 mlrd. eurų, t. y. apie 73 proc. visų indėlių. Vienadienių lėšų vidutinė palūkanų norma – 0,22 proc.

Dvi pagrindinės namų ūkių indėlių kategorijos Lietuvoje 2026 m. gegužę: vienadienėse sąskaitose 22,0 mlrd. eurų (norma 0,22 proc.), terminuotuosiuose indėliuose 7,9 mlrd. eurų (likučių norma 2,00 proc.). — Didžioji dalis gyventojų indėlių laikoma vienadienėse sąskaitose, kurių palūkanos artimos nuliui. Šaltinis: Lietuvos bankas, ECB (MIR), investuotojui.lt skaičiavimai.

Skirtumas tarp vienadienių ir terminuotųjų normų – apie 1,7 procentinio punkto. Pritaikius jį visai vienadienių lėšų sumai, gaunama apie 376 mln. eurų palūkanų per metus, kurių gyventojai nesurenka. Tai iliustracinė riba, o ne pasiekiamas dydis: dalis lėšų einamosiose sąskaitose būtina kasdieniams mokėjimams ir finansiniam rezervui, tad visų 22 mlrd. eurų užrakinti terminuotuose indėliuose neįmanoma ir nereikėtų. Vis dėlto proporcija rodo, kad didžioji dalis gyventojų indėlių palūkanų ciklo tiesiog nepajuto.

Infliacija atima daugiau, nei palūkanos uždirba

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) 2026 m. birželį siekė 5,7 proc. Jei kainos toliau augtų tokiu tempu, 29,9 mlrd. eurų suma, laikoma dviejose pagrindinėse indėlių kategorijose – vienadieniuose ir terminuotuosiuose indėliuose, – per metus netektų apie 1,70 mlrd. eurų perkamosios galios. Palūkanų ta pati suma per metus uždirba apie 0,21 mlrd. eurų – per 8 kartus mažiau.

Vienadieniai ir terminuotieji gyventojų indėliai (29,9 mlrd. eurų) per metus uždirba apie 0,21 mlrd. eurų palūkanų, o 5,7 proc. metinė infliacija iš tos sumos atima apie 1,70 mlrd. eurų perkamosios galios – 8,3 karto daugiau. — Palūkanos dengia mažiau nei aštuntadalį infliacijos poveikio santaupoms. Šaltinis: ECB, Lietuvos bankas, Valstybės duomenų agentūra, investuotojui.lt skaičiavimai.

Svarbu pabrėžti: 5,7 proc. – birželio mėnesio metinis tempas, ne prognozė. Infliacija gali ir lėtėti, ir spartėti, tad 1,70 mlrd. eurų skaičius rodo dabartinio tempo mastą, o ne garantuotą metų rezultatą. Vis dėlto kryptis aiški: 2024 m. viduryje terminuotųjų indėlių normos dar lenkė to meto infliaciją, o dabar net ir terminuotieji indėliai realiąja verte praranda daugiau nei 3 procentinius punktus per metus. Kiek infliacija gyventojų santaupas nuvertino per 2021–2025 m., investuotojui.lt skaičiavo ankstesniame tyrime.

Skaičiai, kuriuos verta žinoti prieš sprendžiant

Terminuotųjų ir vienadienių lėšų palūkanų skirtumas paprastas: kiekvienas 1 000 eurų, perkeltas iš einamosios sąskaitos į terminuotą indėlį dabartine vidutine norma, per metus uždirba apie 17 eurų daugiau. Palūkanoms taip pat taikomas gyventojų pajamų mokestis su neapmokestinama riba – kiek palūkanų realiai lieka konkrečiai sumai ir terminui, galima pasiskaičiuoti indėlių palūkanų skaičiuoklėje (metodika aprašyta atskirame puslapyje). Skaičiuoklė – švietimo įrankis, ne individualus finansinis patarimas.

„Didžiausias pokytis įvyko tyliai: 2024 m. pradžioje vidutinė naujo terminuotojo indėlio norma infliaciją lenkė, o šiandien nesiekia nė pusės jos tempo. Bet dar svarbiau, kad beveik trys ketvirtadaliai gyventojų indėlių uždirba vos 0,22 proc., nes lėšos laikomos vienadienėse sąskaitose. Palūkanų ciklo nepakeisi, o savo pinigų struktūrą – gali“, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.

Ką tai reiškia gyventojui

Tai nėra raginimas skubiai perkelti visas santaupas: dalis pinigų einamojoje sąskaitoje būtina kasdieniams poreikiams ir netikėtoms išlaidoms, o terminuotas indėlis reiškia, kad lėšos tam tikram laikui užrakinamos. Tinkamas santaupų paskirstymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos, tikslų ir likvidumo poreikio. Šio tyrimo tikslas – parodyti mastą: palūkanų normų kritimą lemia ECB politika, kurios gyventojas nepakeis, tačiau tai, kokia santaupų dalis apskritai uždirba palūkanas, kiekvienas renkasi pats.

Metodika

Palūkanų normos – ECB pinigų statistikos (MIR) Lietuvos serijos: namų ūkių indėlių su sutartu terminu naujų susitarimų metinė norma (2024 m. sausis – 2026 m. gegužė), tų pačių indėlių likučių norma ir vienadienių indėlių norma. Indėlių apimtys – Lietuvos banko 2026 m. gegužės mėn. pinigų statistika: visi namų ūkių indėliai sudarė 30,3 mlrd. eurų, iš jų vienadieniai – 22,0 mlrd. eurų, terminuotieji – 7,9 mlrd. eurų. Palūkanų ir infliacijos skaičiavimas apima pastarąsias dvi pagrindines kategorijas, kurių bendra suma – 29,9 mlrd. eurų; likusi maždaug 0,4 mlrd. eurų dalis į skaičiavimą neįtraukta. Metinės palūkanos skaičiuotos likučiams taikant atitinkamas normas: 22,0 mlrd. × 0,22 proc. + 7,9 mlrd. × 2,00 proc. (likučių norma, ne naujų susitarimų) ≈ 0,21 mlrd. eurų; palūkanos skaičiuotos prieš gyventojų pajamų mokestį. Infliacijos poveikis – 29,9 mlrd. eurų × 5,7 proc. (metinė VKI infliacija 2026 m. birželį, Valstybės duomenų agentūra) ≈ 1,70 mlrd. eurų; tai birželio metinio tempo iliustracija, ne prognozė. 376 mln. eurų dydis – skirtumas tarp naujų terminuotųjų susitarimų normos (1,93 proc.) ir vienadienių normos (0,22 proc.), pritaikytas visai vienadienių lėšų sumai; tai iliustracinė riba, nes dalis lėšų turi likti likvidžios. Visi skaičiavimų duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo (skiltis „Susiję ištekliai”); žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).