Atsiimti II pakopos milijardai gula sąskaitose: vidutinė 5,6 tūkst. eurų išmoka fonde per 30 metų būtų virtusi 34 tūkst.

Per pensijų sistemos pertvarką iš II pakopos pasitraukė daugiau nei 500 tūkst. žmonių – 37 proc. visų kaupusiųjų – ir atsiėmė apie 2,9 mlrd. eurų (Lietuvos banko duomenys, pristatyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui 2026 m. birželio 10 d.). Žiniasklaida plačiai aprašė, kiek atsiimta. Šie investuotojui.lt skaičiavimai atsako į kitą klausimą: kiek atsiėmimas kainuos. Vidutinė atsiimta 5,6 tūkst. eurų suma, palikta fonde su 6,2 proc. metine grąža po komisinių, per 30 metų būtų virtusi maždaug 34 tūkst. eurų. O didžioji dalis atsiimtų pinigų šiandien guli bankų sąskaitose, kur uždirba vos 0,22 proc. palūkanų.

Kur nukeliavo 2,9 mlrd. eurų

Lietuvos banko duomenimis, atsiimtų lėšų srautai pasiskirstė taip: apie 72 proc. (apie 2,1 mlrd. eurų) liko bankų ir kredito unijų sąskaitose bei indėliuose, apie 16 proc. (450 mln. eurų) atsiimta grynaisiais, apie 6 proc. (160 mln. eurų) panaudota būsto ir vartojimo paskoloms dengti, o į III pakopos fondus ir investicinį gyvybės draudimą nukeliavo apie 1 proc. (30 mln. eurų). Likusi dalis – neidentifikuoti srautai ir vartojimas.

Paskolų dengimas gali būti finansiškai pagrįstas sprendimas: brangios vartojimo paskolos palūkanos dažnai viršija tikėtiną fondų grąžą. Tačiau didžiausias srautas – 72 proc. – nėra nei skolų dengimas, nei vartojimas. Tai pinigai, kurie tiesiog persikėlė iš investuojamos aplinkos į beveik nulinių palūkanų sąskaitas.

Laiko kaina: ką reiškia 6,2 proc. per 10–30 metų

Skaičiuojant pagal investuotojui.lt pensijos skaičiuoklės metodiką (7 proc. vidutinė metinė grąža prieš komisinius, 6,2 proc. po 0,8 proc. fondų komisinio), vidutinė atsiimta 5,6 tūkst. eurų suma fonde augtų taip:

Laikotarpis	Fonde (6,2 proc.)	Sąskaitoje (0,22 proc.)	Sąskaitoje, perkamoji galia (5,7 proc. infliacija)
Po 10 metų	~10 200 €	~5 720 €	~3 290 €
Po 20 metų	~18 700 €	~5 850 €	~1 930 €
Po 30 metų	~34 000 €	~5 980 €	~1 130 €

Visa atsiimta 2,9 mlrd. eurų suma tokiomis pat prielaidomis per 20 metų būtų išaugusi iki maždaug 9,7 mlrd., per 30 metų – iki 17,6 mlrd. eurų. Tai iliustracija su fiksuota grąžos prielaida, ne prognozė: reali fondų grąža svyruoja (Lietuvos II pakopos fondų 5–10 metų vidurkiai – 4–9 proc.), o infliacijos tempas keičiasi.

Sąskaita vietoj fondo: matoma kaina jau dabar

Didžiausią atsiimtų pinigų dalį – apie 2,1 mlrd. eurų – pasiekė likimas, kurį neseniai apskaičiavome indėlių palūkanų tyrime: vienadienių sąskaitų palūkanų norma Lietuvoje – 0,22 proc., o metinė infliacija birželį siekė 5,7 proc. Šiems 2,1 mlrd. eurų tai reiškia apie 120 mln. eurų prarandamos perkamosios galios per metus, o palūkanų jie uždirba apie 5 mln. eurų.

Valstybės paramos eilutė

Kaupiantieji II pakopoje 2026 m. gauna 33,49 euro valstybės paramą per mėnesį (1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio bazės) – apie 402 eurus per metus. Nutraukusieji kaupimą šios paramos nebegauna: 500 tūkst. pasitraukusiųjų tai iki maždaug 200 mln. eurų per metus. Ši suma – iliustracinė riba, nes parama priklauso nuo dalyvavimo sąlygų, tačiau ji rodo mastą: valstybės įmoka buvo reikšminga kaupimo grąžos dalis, kurios joks bankas nekompensuoja.

„Skaičiai nesako, kad visi atsiėmusieji suklydo – dengti brangią paskolą gali būti visiškai racionalu. Bet didžioji dalis lėšų tiesiog persikėlė iš fondų, kur uždirbdavo, į sąskaitas, kur jas tirpdo infliacija. Sprendimas atsiimti turi antrą pusę – ką su pinigais daryti toliau, ir skaičiai rodo, kad šios dalies dauguma dar nepriėmė”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.

Ką tai reiškia atsiėmusiam

Tai nėra raginimas skubėti investuoti ar grįžti į II pakopą. Dalis atsiimtų pinigų racionaliai panaudota skoloms dengti, dalis žmonių lėšas atsiėmė dėl mažų pajamų ar artėjančios pensijos – kiekviena situacija skirtinga. Šio tyrimo tikslas – parodyti alternatyvos kainą skaičiais: laikas yra didžiausias sudėtinių palūkanų sąjungininkas, o beveik nulinių palūkanų sąskaita ilguoju laikotarpiu yra brangiausia vieta ilgalaikiams pinigams laikyti. Kiek konkrečiai reikštų jūsų suma ir laikotarpis, galima pasiskaičiuoti pensijos skaičiuoklėje. Skaičiuoklė – švietimo įrankis, ne individualus finansinis patarimas.

Metodika

Pertvarkos skaičiai (atsiimta suma, pasitraukusiųjų ir likusiųjų skaičiai, lėšų pasiskirstymas) – Lietuvos banko duomenys, pristatyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui 2026 m. birželio 10 d.; jie bus tikslinami LB pensijų fondų rinkos apžvalgose. Augimo scenarijai skaičiuoti pagal investuotojui.lt pensijos skaičiuoklės metodiką: 7 proc. vidutinė metinė grąža prieš komisinius, 0,8 proc. metinis fondų komisinis (grynoji 6,2 proc.), fiksuota prielaida be svyravimų – iliustracija, ne prognozė. Sąskaitos scenarijus – 0,22 proc. vienadienių indėlių norma (ECB MIR, 2026 m. gegužė); perkamosios galios scenarijus – 5,7 proc. metinė infliacija (VKI, 2026 m. birželis, Valstybės duomenų agentūra), tempas iliustracinis. Pasitraukiantiems pereinamuoju laikotarpiu (2026–2027 m.) išmokamos jų pačių įmokos ir investicinė grąža be gyventojų pajamų mokesčio (VMI išaiškinimas), todėl atsiimtos sumos skaičiavimuose naudojamos be mokesčių korekcijų; valstybės ir „Sodros” įmokų dalys negrąžinamos – jos konvertuojamos į „Sodros” apskaitos vienetus. Valstybės paramos skaičiavimas: 33,49 euro/mėn. („Sodra”, 2026 m.) × 12 mėn. × 500 tūkst. pasitraukusiųjų – iliustracinė riba. Visi duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo; žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).

Šaltiniai

• Lietuvos bankas – aktuali informacija apie pensijų sistemos pertvarką (nuo 2026 m.)
• Lietuvos bankas – pensijų fondų veiklos rodikliai
• „Sodra” – pokyčiai pensijų kaupime: galimybė pasitraukti
• VMI – dėl išmokų pagal Pensijų kaupimo įstatymą apmokestinimo nuo 2026 m.
• „Sodra” – papildomai kaupiama pensija (valstybės parama)