Tyrimas Asmeniniai finansai 3 šaltinių
Lietuvių finansinis turtas pasiekė 90 mlrd. eurų, bet investiciniuose fonduose guli vos 2,5 proc. – euro zonoje ši dalis beveik 5 kartus didesnė
Namų ūkių finansinis turtas – 89,7 mlrd. eurų: 37 proc. grynais ir indėliuose, fonduose vos 2,5 proc. Euro zonoje fondų dalis beveik 5 kartus didesnė.
Lietuvos namų ūkių finansinis turtas auga sparčiai: nuo 63 mlrd. eurų 2021 m. pabaigoje iki 89,7 mlrd. 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Tačiau šie investuotojui.lt skaičiavimai pagal Eurostat ketvirtines finansines sąskaitas rodo, kad turto struktūra keičiasi kur kas lėčiau nei jo suma: daugiau nei trečdalis pinigų tebeguli grynais ir indėliuose, o investiciniuose fonduose – vos 2,5 proc., beveik 5 kartus mažesnė dalis nei vidutiniškai euro zonoje.
Trečdalis turto – grynais ir indėliuose
2026 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, iš 89,7 mlrd. eurų namų ūkių finansinio turto 33,0 mlrd. (36,7 proc.) laikoma grynaisiais pinigais ir indėliuose. Euro zonoje ši dalis – 31,3 proc. Skirtumas atrodo nedidelis, bet jis atsiranda kitose kategorijose: ten, kur euro zonos gyventojas laiko pensijų fondus, investicinius fondus ir akcijas, lietuvio balanse dažniausiai yra tuščia.
| Kategorija | Lietuva | Euro zona |
|---|---|---|
| Grynieji ir indėliai | 36,9 % | 31,3 % |
| Pensijos ir draudimas | 14,1 % | 26,3 % |
| Investiciniai fondai | 2,5 % | 11,8 % |
| Biržos akcijos | 2,0 % | 5,0 % |
| Skolos vertybiniai popieriai | 1,2 % | 2,8 % |
Lentelėje – 2025 m. IV ketvirčio dalys (naujausias ketvirtis, už kurį skelbiami abiejų regionų duomenys; Lietuvos 2026 m. I ketvirčio dalys beveik nesiskiria – pilna serija pateikta CSV faile prie šio tyrimo). Likusi turto dalis – daugiausia verslo nuosavybė ir kitos gautinos sumos, kurios Lietuvoje sudaro neįprastai didelę dalį; kodėl jų tiesiogiai nelyginame, paaiškinta metodikoje.
Fonduose – beveik 5 kartus mažesnė dalis
Ryškiausias atotrūkis – investiciniuose fonduose: euro zonos namų ūkiai juose laiko 11,8 proc. finansinio turto, lietuviai – 2,5 proc. Biržos akcijose euro zonos gyventojų dalis 2,5 karto didesnė (5,0 prieš 2,0 proc.), skolos vertybiniuose popieriuose – daugiau nei dvigubai (2,8 prieš 1,2 proc.).
Praktinė šio skirtumo kaina matuojama palūkanomis: kaip investuotojui.lt skaičiavo indėlių tyrime, didžioji dalis gyventojų indėlių guli vienadienėse sąskaitose, kurių palūkanos artimos nuliui, o infliacija iš tų pačių santaupų perkamosios galios atima kelis kartus daugiau, nei palūkanos uždirba. Turto struktūra, kurioje investavimo produktai sudaro 18 proc., reiškia, kad didžiajai daliai lietuvių santaupų palūkanų ir kapitalo rinkų ciklai tiesiog nepasiekiami.
Pensijų dalis pradėjo trauktis – pertvarkos pėdsakas jau matosi
Pensijų ir draudimo produktai Lietuvoje sudaro 14,1 proc. namų ūkių turto – beveik perpus mažiau nei euro zonoje (26,3 proc.). Ir šis atotrūkis šiemet ne mažės, o augs: 2026 m. I ketvirtį pensijų ir draudimo turtas susitraukė 0,4 mlrd. eurų – pirmą kartą per metus. Tai II pakopos pertvarkos atsiėmimų pradžia: kaip investuotojui.lt skaičiavo atskirame tyrime, iki birželio gyventojai iš II pakopos atsiėmė apie 2,9 mlrd. eurų, ir didžioji dalis šių lėšų nugulė bankų sąskaitose. Pilnas pertvarkos mastas finansinėse sąskaitose matysis II ketvirčio duomenyse, kurie bus paskelbti rudenį.
Investavimo dalis auga vos po pusę punkto per metus
Kryptis teisinga, tempas – lėtas: pensijų, fondų ir biržos akcijų dalis nuo 2021 m. pabaigos paaugo nuo 16,0 iki 18,4 proc., t. y. maždaug po pusę procentinio punkto per metus. Grynųjų ir indėlių dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 38,5 iki 36,7 proc. Augimą iki šiol daugiausia varė II pakopos pensijų fondai – būtent ta kategorija, kuri po pertvarkos traukiasi, tad 2026 m. investavimo dalies kreivė greičiausiai pasuks žemyn.
Grynais – 4,3 mlrd. eurų
Atskira eilutė – grynieji pinigai: lietuviai jų laiko apie 4,3 mlrd. eurų, arba 4,8 proc. finansinio turto. Euro zonoje grynųjų dalis – 2,7 proc. Palyginimui: 4,3 mlrd. grynais yra daugiau, nei gyventojai iš viso laiko investiciniuose fonduose ir biržos akcijose kartu sudėjus (4,2 mlrd.). Grynieji ne tik neuždirba palūkanų – jų perkamąją galią infliacija mažina tiesiogiai, be jokios kompensacijos.
Ką tai reiškia gyventojui
Šie skaičiai – vidurkiai, už kurių slepiasi labai skirtingos situacijos: vienam grynieji ir indėliai yra būtinas likvidumo rezervas, kitam – dešimtmetį nejudinamos santaupos, kurios galėtų dirbti. Tyrimo tikslas nėra pasakyti, kad kiekvienas turi perkelti pinigus į fondus – tinkamas paskirstymas priklauso nuo tikslų, laiko horizonto ir rizikos tolerancijos. Bet struktūros palyginimas rodo mastą: tarp Lietuvos ir euro zonos įpročių yra ne procentų, o kartų skirtumas.
Kiek ilguoju laikotarpiu keičia net nedidelė reguliariai investuojama suma, galima pasiskaičiuoti investavimo skaičiuoklėje (metodika aprašyta atskirame puslapyje). Skaičiuoklė – švietimo įrankis, ne individualus finansinis patarimas.
„Turto lietuviai turi – per ketverius metus jo suma paaugo nuo 63 iki beveik 90 milijardų eurų. Skirtumas tas, kur tie pinigai gyvena: euro zonoje daugiau nei 43 procentai namų ūkių turto dirba pensijų fonduose, investiciniuose fonduose ir akcijose, pas mus – 18. O II pakopos atsiėmimai šią dalį šiemet dar sumažins”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Metodika
Duomenys – Eurostat ketvirtinės finansinės sąskaitos (rinkinys nasq_10_f_bs), namų ūkių ir juos aptarnaujančių ne pelno institucijų sektorius (S14_S15), finansinis turtas rinkos verte, nekonsoliduoti duomenys. Kategorijos pagal ESA 2010 instrumentus: grynieji ir indėliai (F2, iš jų grynieji – F21), skolos vertybiniai popieriai (F3), biržose kotiruojamos akcijos (F511), investicinių fondų vienetai (F52), draudimo ir pensijų produktai (F6). Lietuvos ir euro zonos (EA20) struktūra lyginta pagal 2025 m. IV ketvirtį – naujausią, už kurį paskelbti abiejų regionų duomenys; Lietuvos dinamikai naudotas ir 2026 m. I ketvirtis (paskelbtas 2026-07-25). Į tiesioginį palyginimą neįtraukta nekotiruojama nuosavybė (likusi F5 dalis) ir kitos gautinos sumos (F8): Lietuvoje šios kategorijos, daugiausia atspindinčios verslo nuosavybę, sudaro apie 43 proc. namų ūkių turto (euro zonoje – apie 23 proc.), tad jų įtraukimas iškreiptų santaupų struktūros palyginimą. Investavimo dalis skaičiuota kaip F6, F52 ir F511 suma, padalyta iš viso finansinio turto (F). Visi skaičiavimų duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo (skiltis „Susiję ištekliai”); žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).